Išgyventi krizę nepakanka – metas ja pasinaudoti

Kas yra sunkiausia verslo savininkui ir vadovui užklupus žaibiškai krizei, kai dar regis vakar buvo tvirtinami objektyviais rodikliais pagrįsti augimo ir plėtros planai, o šiandien jau reikia galvoti apie gaisrų gesinimą ir verslo gelbėjimą? Sunkiausia yra nepamesti galvos ir išsaugoti blaivų protą: kai verslo laivas purtosi lyg perkūnas iš giedro dangaus atsiųstos pasaulinės audros bangose, kaip niekada reikalingi greiti, tikslūs ir efektyvūs lyderio sprendimai.

Tačiau vien to – taip pat nepakanka. Išgyventi krizę – yra tik viena COVID-19 pandemijos pasekmių gniaužtuose atsidūrusio verslo iššūkio dalis, nemažiau svarbi yra ir antroji – o kas bus po krizės? Anksčiau ar vėliau, pandemijos sukeltas ekonomikos sukrėtimas praeis ir visiems reikės grįžti į gyvenimą pasikeitusiomis sąlygomis, prie kurių dar nesame įpratę.

Būtinos verslo strategijos korekcijos

Tam būtina pasirengti jau dabar. Bet ne tik pasirengti išgyventi sudėtingą periodą – tą jau reikėjo padaryti, tačiau dabar svarbu paversti jo siunčiamus išbandymus naujomis galimybėmis: numatyti, kaip įmonė atrodys pasikeitusioje verslo aplinkoje, kokias startines pozicijas ji galės užimti prieš būsiantį ekonomikos pakilimą ir kokius pranašumus rinkoje ji galėtų įgyti jau dabar.

Psichologiškai, tai – labai sudėtinga būsena bet kuriam verslo vadovui: vienu metu tenka galvoti ir apie išgyvenimą, ir apie ateitį, jos pergales. Tačiau tai būtina daryti. Ir pirmasis žingsnis, kurį reikia atlikti nedelsiant, –peržiūrėti ir, atsižvelgiant į iš esmės besikeičiančią verslo aplinką, koreguoti verslo strategiją ir verslo modelį. Tai ypatingai svarbu, todėl kad neapibrėžtumo sąlygomis nebegalima vadovautis tais sprendimais, kurie buvo numatyti veiklos vykdymui „normaliai“ funkcionuojančioje ekonomikoje.

Ir tai net nėra vienkartinis veiksmas – tęsiantis tokiai nestabiliai situacijai, būtina nuolat reaguoti į besikeičiančias aplinkybes ir atitinkamai koreguoti įmonės strateginius sprendimus.

Per paskutinę globalią krizę, 2009 metais, kai daug kam atrodė, kad visas ekonomikos pasaulis patyrė kolapsą, „Amazon“ savo pardavimus sugebėjo padidinti 28 procentais. Kokia jų paslaptis? Dėmesys ilgalaikiams tikslams ir nuolatinis prisitaikymas prie pokyčių trumpuoju laiku.

„AirBnB“, „Uber“ – tai tik dar keletas dabar visame pasaulyje puikiausiai žinomų verslų, kurie įsikūrė 2008-2009 metais, kai drąsūs ir sumanūs lyderiai nepabijojo įgyvendinti idėjas, kurioms buvo tiesiog palankus metas. Į ką šios įmonės išsivystė vos per dešimtmetį, matome patys – jų kapitalizacija jau perkopė dešimtis milijardų JAV dolerių.

Turime pavyzdžių ir Lietuvoje: žinoma baldų gamybos įmonė „Narbutas“ ne tik atsitiesė po bankroto 2009 metais, tačiau vėl tapo klestinčia bendrove, eksportuojančia savo produkciją į beveik keturias dešimtis šalių. Nes sudėtingą iššūkį pavertė naujomis galimybėmis, sugebėjo perorientuoti veiklą į tai, ko rinkai labiausiai reikėjo, kur galėjo pasiekti didesnį efektyvumą.

Elgtis įžvalgiai ir žmogiškai

Galvojant apie ateitį, ekonominės turbulencijos metu taip pat ypač svarbu išlaikyti ir sustiprinti santykius su klientais, verslo partneriais bei su savo darbuotojais. Ši krizė ypatinga dar ir tuo, kad verslo atstovai Lietuvoje kaip niekada susitelkę padėti vieni kitiems išgyventi sudėtingą laikotarpį. Kartu sudėtingą etapą praėję partneriai, įmonių vadovai ir darbuotojai tik sustiprins tarpusavio santykius, įgis realia patirtimi pagrįstą pasitikėjimą ir lojalumą, kuris paprastai kuriamas metai iš metų.

Tam dabar susiklosčiusios puikios sąlygos, natūraliai iškilusi galimybė sutelkti apie save palaikytojų būrį, kuris liks ištikimas prekės ženklui, partneriui, darbdaviui ir krizei pasibaigus. Būtina neapleisti rinkodaros srities – karantino metu žmonės daug daugiau ieško informacijos virtualioje erdvėje, todėl formuoti verslo įvaizdį tampa daug paprasčiau nei anksčiau. Tereikia elgtis įžvalgiai ir žmogiškai.

O sudaužyti savo vardą šių laikų informacijos pasaulyje galima vos per vieną dieną ir per vieną nepamatuotą sprendimą. Blogą elgesį žmonės įsimena ilgam – jį prisimins ir po krizės, kai vėl išaugs verslo paklausa.

Suprantama, krizės metu svarbu mažinti veiklos kaštus, bet būtina neperlenkti lazdos – kad pakaktų resursų efektyviai tęsti veiklą ir veržtis pirmyn.

Taip pat reikia apsvarstyti ir valstybės finansinio palaikymo priemones, padėsiančias tvirčiau atsispirti naujų sumanymų įgyvendinimui. Lietuvos Vyriausybė dėlioja verslo gelbėjimo planą, tačiau krizės metu skiriamos paramos tikslas – gelbėti tuos, kurie galvoja tik apie išgyvenimą. Siekiantiems daugiau nei išgyvenimas, ši krizė turėtų tapti proga išsiveržti į priekį.