Pirmasis samdomas vadovas. Koks jis?

Labai retai pirmasis samdomas vadovas, savininkui atsitraukus nuo verslo valdymo, „išgyvena“ ilgiau nei metus laiko. Dažnai girdime pirmąjį samdomą vadovą vadinant „kamikadze“, o štai antrojo vadovo šansai išlikti vertinami kaip daug geresni. Ar tikrai pirmasis samdomas vadovas yra pasmerktas nesėkmei?

Tikrai ne – yra ir gerų pavyzdžių. Taigi, koks turėtų būti sėkmingas pirmasis samdomas vadovas? Pirmiausia, jis turėtų būti vadovas. Labai dažnai patyrę nesėkmę pirmieji samdomi vadovai neturėjo jokių galimybių būti sėkmingais, nes jie tiesiog buvo netinkami tam darbui: neturėjo būtinų asmeninių savybių, išsilavinimo, tinkamos darbo patirties, ir labai gali būti, kad jie net nesuprato, kur eina. Kitaip tariant, jie teturėjo vieną dalyką – dideles ir nepagristas ambicijas tapti vadovu.

Kodėl tokius vadovus savininkai samdo tokiam atsakingam darbui? Todėl, kad jiems tai – pirmas kartas, jie nežino samdomų vadovų rinkos ir labai dažnai neturi reikiamų žinių tam, kad įvertintų samdomo vadovo pareigybės svarbą, atsakomybes, iššūkius, su kuriais susidurs ir vadovas, ir patys savininkai.

Dar prieš pradėdamas rinktis samdomą vadovą, savininkas turi labai atsakingai atsakyti į klausimus: ką samdomas vadovas turės padaryti, su kokiais pagrindiniais iššūkiais jis susidurs, kokias savininko verslo ambicijas turės įgyvendinti. Neatsakius į šiuos klausimus, bet kuris kandidatas gali atrodyti tinkamas.

Vienokias savybes ir patirtį turintis vadovas reikalingas tada, kai tenka suvaldyti finansinę krizę ir didelius pokyčius, kitokio žinių bagažo bei patirties prireiks tada, kai iš vadovo bus reikalaujama išlaikyti gerai valdomą verslą ir užtikrinti tvarų jo tęstinumą. Vadovauti nedidelei organizacijai reikia kiek kitokių asmeninių savybių bei gebėjimų nei tai, kurioje dirba šimtai ar net tūkstančiai darbuotojų.

Bet kokiu atveju, labai svarbus faktorius yra tinkamo kandidato praktinio darbo patirtis. Būtų išties puiku, jei kandidatas turėtų praktinio darbo patirties tiek gerai valdomoje tarptautinėje įmonėje, tiek ir lietuviško kapitalo įmonėje pas konkretų verslo savininką. Vadybos prasme, tai – skirtingi pasauliai. Darbas tarptautinėje įmonėje, kur dažnai net nelabai aišku, kas tikrieji įmonės savininkai, ir darbas lietuviško kapitalo įmonėje, kur savininką vadovas mato kone kasdien, skiriasi iš esmės.

Patirtis gerai valdomoje tarptautinėje bendrovėje – didelis privalumas todėl, kad vadovas praktiškai susipažįsta su gerosiomis vadybos praktikomis, pamato, kaip veikia gerai sustyguotas verslo valdymo modelis. Labai gaila, bet lietuviško kapitalo bendrovėse nedažnai pavyksta tą rasti. Kita vertus, darbo pas privatų savininką patirtis taip pat labai svarbi, nes tik tarptautinėse įmonėse dirbusiam vadovui, labai tikėtina, bus sudėtinga tinkamai integruotis į lietuviško kapitalo įmonę bei pritaikyti ir įdiegti gerąsias vadybos praktikas.

Kitas dalykas – kandidato gebėjimas būti lyderiu. Neretai kandidatai – stiprios asmenybės gąsdina savininką, o be reikalo, nes samdomas vadovas turės pakeisti savininką ne tik „operaciniuose reikaluose“, bet ir pakeistį jį kaip lyderį.