Įmonių grupių valdymas Lietuvoje – stereotipai, klaidos ir patirtys

Verslų savininkai ir vadovai vis dažniau susiduria su iššūkiu, kaip efektyviai valdyti augančias įmonių grupes. Vytenis Kudinskas, verslo valdymo paslaugų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ partneris, sako, kad patirties ir žinių šioje srityje šalies verslui vis dar trūksta, tačiau pokyčiai teigiama kryptimi vyksta nuolat.

Pasak V. Kudinsko, teigti, jog Lietuvoje yra susiformavusi įmonių grupių valdymo kultūra būtų šiek tiek perdėta.

„Didžioji dalis gerosios praktikos sukaupiama bandymų ir klaidų keliu. Pasaulyje nėra vieno „teisingo“ ir universalaus įmonių grupės valdymo modelio – konkretaus varianto tinkamumas konkrečiai organizacijai priklauso nuo daugelio faktorių, tokių kaip grupės veiklos specifika, organizacijos raidos etapas ir pan. Pavyzdžiui, vienoks valdymo modelis tinka tuomet, kai visa grupė iš esmės veikia kaip viena verslo kryptis (pavyzdžiui, finansinių institucijų ar energetikos sektorių įmonių grupės) – tokios patirties Lietuvoje jau sukaupta nemažai. Kitais atvejais, kai verslų savininkai nusprendžia plėsti investicijų kryptis, perkant visiškai kitų sričių verslus ar kuriant juos „nuo nulio“ – patirties stinga“, – konstatuoja jis.

Anot pašnekovo, specialistų – įmonių grupių valdymo modelių „architektų“ – Lietuvoje praktiškai nėra. Tačiau pastarojo meto patirtis rodo, kad judama tinkama linkme.

„Prieš 10-15 metų klausimų dėl to, koks konkrečios įmonių grupės valdymo modelis būtų optimalus net nekildavo – visi vadovaudavosi paprastais stereotipais (pvz. „centralizuok viską, ką tik įmanoma“). Dabar įmonių grupių savininkams abejonių – „kodėl nėra laukto rezultato, kodėl nesigavo taip, kaip aš tikėjausi“ kyla vis dažniau. Tai jau pozityvi tendencija“, – mano V. Kudinskas.

Klausytis – Įmonių grupių valdymas Lietuvoje – stereotipai, klaidos ir patirtys – Verslo žinios (vz.lt)