Kyla idėja imtis papildomos veiklos? Ji gali išgelbėti arba pražudyti

Niekas neabejoja – turėti planą B yra geriau negu neturėti jokio. Bet karštligiškai sumanyta idėja ir beatodairiškas bandymas ją įgyvendinti veikiausiai nieko gero neduos.

Kai verslas turi kelias veiklas, sunkmetį išgyventi jam yra paprasčiau. Kartais papildoma veikla gali tapti net pagrindine ar vienintele. Tik ar dabar metas imtis verslo diversifikacijos?

„Šiuo metu, kai jau prasideda sąstingis, verslininkai nebepuola kurti naujų veiklų – dabar yra labiau stebėjimo stadija. Ir tai nėra blogai“, – dabartinę padėtį komentuoja Gintautas Mažeika, verslo valdymo paslaugų UAB „Mažeika ir partneriai“ vadovaujantysis partneris.

Jis pritaria, kad imtis papildomos veiklos yra naudinga, tačiau tam reikia gerai pasiruošti.

„Apie naują veiklą pradedama galvoti arba tada, kai sekasi ir ieškoma, kuo verslą galima būtų papildyti, arba tada, kai matai, kad pasikeitė klientų lūkesčiai, visa verslo aplinka, o tavo įmonė pradeda nykti. Tokiu atveju tiesiog būtina ieškoti naujos krypties, jei norima išsaugoti tai, kas jau sukurta. Tačiau jei turimam verslui niekas negresia, tada naują veiklą galima pasirinkti viską giliau apsvarsčius“, – aiškina ekspertas.

Viena didžiausių klaidų yra ta, kai pasirenkamas produktas ar paslauga, visiškai nesusiję su tuo, kuo bendrovė užsiima iki tol.

„Būna, kad verslininkai išgirsta, jog viena ar kita veikla tuo metu yra ypač pelninga, ir jos imasi. Arba bekeliaudami pamato ką nors įdomaus ir grįžę pabando kopijuoti. Būtent tokie mėginimai dažniausiai nepasiteisina, nes verslo įkūrėjas tik išbarsto save. Dar blogiau – pirminė veikla, kuri buvo sėkminga, neretai irgi ima byrėti, nes visas dėmesys ir pinigai skiriami naujam kūriniui“, – nurodo G. Mažeika.

Reikia sinergijos

Kad taip neatsitiktų, ekspertas pataria rinktis susijusias veiklas.

„Pirmiausia nereikėtų skubėti: plėtros imtis tada, kai įmonė jau turi pelniusi vardą, turi pakankamai lojalių klientų. Tuomet nauja veikla greičiau prigis, išsiplėtos. Imkime konkretų pavyzdį – UAB „Melga“. Anksčiau ši įmonė pardavinėjo ir montavo padangas. Bet po kurio laiko, kai jau buvo susiformavęs didelis klientų srautas ir kai įgautas pasitikėjimas, nuspręsta pasiūlyti autoserviso paslaugų. Ir tai pasiteisino“, – pavyzdį pateikia G. Mažeika.

Kitas dalykas – būtina užsitikrinti, kad plėtrai užteks lėšų.

„Jų skolintis nėra blogai. Tik kitas klausimas – ar bankas tą paskolą suteiks. Jei naujoji veikla jam pasirodys įtikinama ir jis paskolins pinigų, tai geras ženklas, nes rodo, kad kryptis perspektyvi, nes šiuo atveju banko žmonės atliko papildomą ekspertinę paslaugą, tarytum suteikė nemokamą konsultaciją“, – atkreipia dėmesį G. Mažeika.

Ne mažiau svarbu pagalvoti ir apie tai, ar užteks specialistų naujajai veiklai, ar esami žmonės turės pakankamai tam laiko, kompetencijų, o jei reikės priimti naujų – kur jų rasti.

„Viena didžiausių klaidų, kai vadovai mano, kad esamai komandai užmes papildomo darbo ir sumanymas „išvažiuos“. Taip nebūna“, – neturėti iliuzijų ragina pašnekovas.

Beje, prasidėjus krizei, verslas yra priverstas mažinti sąnaudas. Dažnai pirmiausia akys krypsta į darbuotojus. Tačiau toks sprendimas kainuoja brangiai visomis prasmėmis: ir finansine, nes reikia išmokėti išeitines kompensacija, ir moraline – kam malonu atsisveikinti su darbuotoju.

„Gal prieš 15 metų – per 2008 m. krizę – buvo kiek kitaip, tačiau per tiek laiko pakito požiūris į socialinę atsakomybę. Tad taip lengvai atlyginimų lapeliai nebėra dalijami“, – sako G. Mažeika. Anot jo, visuomet darbuotojų skaičius privalo būti optimalus, tuomet net sunkmečiu nereikės jo sunkiai mažinti.

Taigi tie verslai, kurių veiklos tarpusavyje kažkuo susisieja, sunkmečius gali pasitikti kiek ramiau, nes jei vienur pardavimai stos, jų netekimą bent kiek amortizuos kita sritis.

„Svarbiausia, kad būtų išvengta blaškymosi ir nepasvertų sprendimų. Nes krizės ateina ir praeina, o štai su klientais, partneriais, darbuotojais reikės bendrauti ir vėliau“, – akcentuoja „Mažeikos ir partnerių“ vadovaujantysis partneris.