Tvarumas versle: galvos skausmas ar būdas padidinti savo konkurencinį pranašumą?

Gyvename labai įdomaus virsmo laikais – galime stebėti, kaip pamažu keičiasi verslo valdymo paradigma. Nuo akcininkų kapitalizmo pereinama prie globalaus požiūrio, kad įmonė veikia ne tuščioje erdvėje, o nuolatiniame kontekste. Šis mąstymo lūžis yra tvaraus verslo paradigmos atsiradimo taškas. Tiek pasaulinių, tiek Lietuvos verslų vadovai per paskutinius dešimtmečius ėmė vis daugiau dėmesio kreipti platesniam savo veiklos kontekstui.

Vis dėlto bet kokia tvarumo iniciatyva įmonėje negali neigiamai paveikti jos strategijos ir konkurencingumo – taip organizacija būtų pasmerkta nesėkmei. Atvirkščiai – būtent tvari veikla turėtų padėti įmonei didinti savo pranašumą ir įsitvirtinti rinkoje.

Toks mąstymas vis dar nėra plačiai paplitęs dėl gajų stereotipų, kurie dažnai dienos pabaigoje atsiremia į apibendrinimą – tai kiek dar papildomai reikės vienaip (ESG reikalavimai) ar kitaip (rizikų valdymas), ar dar kitaip (rinkodaros biudžetas) susimokėti? Kaip ir bet kurioje kitoje srityje, stereotipai nesunkiai išlukštenami faktais ir realiais pavyzdžiais.

Keturi brandos lygiai

Jeigu peržvelgtume svarbius verslo faktorius – aplinkos, vadovavimo ir valdymo, verslo modelio ir inovacijų, žmogiškojo kapitalo ar socialinio kapitalo, – svarbu suprasti, kad tvarumas persmelkia juos visus, todėl suteikia tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių pranašumų. Pavyzdžiui, kokybiškas darbo santykių valdymas, rūpinimasis darbuotojų sveikata bei motyvacija turi abu minimus poveikius įmonės sėkmei.

Kalbėdami apie strateginį tvarumą, kuris ne tik padeda valdyti įmonės rizikas, gerina įvaizdį, bet ir suteikia konkrečią finansinę vertę, galime išskirti keturis brandos lygius. Tvarumui tapus įmonės strategijos dalimi, visų pirma atsisukama į kaštų mažinimą. Įvairios naujos medžiagos, inovatyvūs sprendimai padeda ne tik rūpintis poveikiu aplinkai, bet ir sutaupyti.

Tuomet įmonės pradeda rūpintis veiklos efektyvumu ir jo sąsajomis su tvaria veikla. Kai tvari mąstysena tampa įmonės DNR dalimi, pradedama diegti naujas technologijas ir produktus – jie leidžia sukurti naujas rinkas ir padidinti gaunamas pajamas. Galiausiai, visas verslo modelis pertvarkomas, o tvarumas tampa įmonės išskirtinumo pagrindu. Pabandykime į kiekvieną etapą pažiūrėti įdėmiau.

Kaštų mažinimas

Vienas iš pagrindinių būdų, kaip tvarumo kontekste auginamas konkurencinis pranašumas, yra išlaidų mažinimas. Energiją taupančių technologijų taikymas ne tik prisideda prie sveikesnės planetos, bet ir daro visiškai tiesioginį poveikį kaštų eilutėms. Tvari praktika taip pat dažnai supaprastina veiklą, mažėja komunalinėms paslaugoms skirtos išlaidos.

Paprastas pavyzdys: pradėjus naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius ar net pačias primityviausias energiją taupančias technologijas, ne tik sumažinamas įmonės anglies pėdsakas, bet ir energijos sąskaitos. Lietuvos viešojoje erdvėje netrūksta istorijų, kai seną ir neefektyvų gamybos ir/ar administracinių patalpų apšvietimą pakeitę moderniomis LED lempomis verslininkai tam skirtas išlaidas nurėžia 50-70 proc. Ir tai tik mažytis žingsnis.

Tad iš esmės, nustatydamos savo „silpnąsias“ vietas aplinkosaugos srityje ir jas eliminuodamos, įmonės visuomet patirs dvejopą pozityvų poveikį: tiek tvarumo, tiek kaštų prasme.

Efektyvumo didinimas

Įtraukdamos tvarias praktikas, įmonės gali optimizuoti savo procesus ir didinti bendrą efektyvumą. Praktikos gali apimti nuolatinį tiekimo grandinės logistikos vertinimą iš naujo, ekologiškų technologijų taikymą, taupios gamybos principų laikymąsi, atliekų mažinimą ar perdirbimą.

Pavyzdžiui, transporto parkų valdytojų maršrutų optimizavimas siekiant sumažinti anglies dvideginio išmetimą neabejotinai atitinka tvarumo tikslus, o jis pasiekiamas pasitelkiant šiuolaikines technologijas ir tiesiog mažinant degalų suvartojimą. Dabar jau naudojama daug ryšio technologijomis paremtų sistemų, kurios realiuoju laiku stebi ir valdo transporto priemonių keliones, parenka joms optimalius maršrutus, kuriuose degalai naudojami efektyviau.

Nemažai daliai transporto įmonių net nereikia pačioms įsidiegti tokių įrankių, jos gali mokėti administracinį mokestį ir naudotis įvairių mobilumo paslaugų įmonių suteikiamais kompleksiškesniais paslaugų paketais, kurie apima dar daugiau būdų didinti efektyvumą.

Tokias technologijas naudojančios įmonės gali greičiau reaguoti į rinkos poreikius ir susikurti papildomą konkurencinį pranašumą per našumo prizmę. Taip kuriamos ir veiksmingesnės bei ekonomiškesnės tiekimo grandinės.

Žiedinės ekonomikos principų taikymas gali padėti sumažinti atliekų susidarymą, taip pat skatinti tvaresnę tiekimo grandinę. Daug gerų medžiagų perdirbimo pavyzdžių turime automobilių pramonėje.

Pavyzdžiui, prabangių modelių gamintojas „Bentley“ per metus savo veikloje eliminavo 12 tonų plastiko panaudojimą. Tai jie padarė detaliai peržiūrėję visus savo procesus, medžiagų panaudojimą ir pašalindami nebūtinus daiktus: pavyzdžiui, vinilinę ratų apsaugą, valytuvų apsaugas, taip pat įvairias plastikines detales, kurios naudojamos gamybos procese ir konvejeryje, burbulinės plėvelės ir putplasčio panaudojimą logistikoje.

Nauji produktai

Jeigu pirmieji du brandos etapai susiję su kaštų mažinimu, tai trečiasis lemia pajamų auginimą. Nauji produktai, kuriuos kuriant daugiausia dėmesio skiriama tvarumui arba jie sprendžia tvarumo problemas, ne tik patenkina augančią vartotojų paklausą ekologiškiems pasirinkimams, bet ir atveria galimybes formuoti naujas rinkas ir jose įsitvirtinti.

Pavyzdžiui, gaminių kūrimas iš perdirbtų medžiagų, mažesnės pakuotės ar ilgesnė daikto naudojimo trukmė – visa tai ne tik atitinka tvarumo tikslus, bet ir patinka aplinką tausojantiems vartotojams. Ir tokie sprendimai ne tik kuria teigiamo įvaizdžio aurą aplink prekių ženklą, bet ir suformuoja rinkos nišą, kuri gali užtikrinti pajamų augimą. Be to, tvarios produktų inovacijos skatina lojalumą prekių ženklui bei suformuoja tokių klientų bazę, kuri vertina tiek produkto kokybę, tiek teigiamą poveikį planetai.

Štai žinoma padangų gamintoja „Pirelli“ 2009 m. įdiegė technologijas, kurios leido svarbią gamyboje medžiagą silicio dioksidą pasigaminti iš maisto atliekų. Taip bendrovė ne tik taikė žiedinės ekonomikos principus, bet ir esmingai pagerino produkto kokybę: padangų pasipriešinimas ridėjimui sumenko 18 proc., o vartotojams tai leido sutaupyti 5-7 proc. išlaidų degalams. Dabar naudojant šią technologiją pagamintų padangų pardavimas jau viršijo pusę visų įmonės parduodamų padangų.

Verslo modelis

Tvarumas taip pat gali paskatinti naujų ir novatoriškų verslo modelių kūrimą. Perėjimas prie žiedinės ekonomikos, kai kuriami produktai, kurie vėliau gali būti pakartotinai panaudojami arba perdirbami, yra verslo modelio, kuriame pirmenybė teikiama tvarumui, pavyzdys. Šis metodas ne tik sumažina poveikį aplinkai, bet ir atveria pajamų šaltinius atnaujinant produktus ar jų paskirtį.

Tyrimų bendrovės „Nielsen“ apklausa parodė, kad trečdalis (33,6 proc.) Lietuvoje parduodamos buitinės chemijos jau yra tvarūs produktai. Kitaip sakant, norėdamas patekti į rinką naujas žaidėjas jau būtų sunkiai suprastas, nesiūlydamas atitinkamų produktų.

Be to, dalijimosi ekonomikos augimas yra dar vienas tvaraus verslo modelio pavyzdys. Įmonės, kurios skatina dalijimąsi ištekliais (transportu, darbo erdvėmis ir pan.) ar naujam gyvenimui prikelia įvairią įrangą (tokių pavyzdžių turime ir Lietuvoje), mažina bendrąjį vartojimą.

Į jas taip pat palankiau žiūri auganti vartotojų grupė, kuriai svarbiau paslaugos pasiekiamumas, o ne nuosavybės teisė. Visuomenėje tokius verslo modelius palaikančios įmonės vertinamos kaip žiūrinčios į ateitį ir įsiklausančios į vartotojų poreikius.