Sumani pramonė: kas kuria sėkmės istorijas?
Sužinojęs, kad man teko garbė skaityti pranešimą „Verslo žinių“ konferencijoje „Sumani pramonė“, svarsčiau, kad pakalbėsime apie naujųjų technologijų taikymą pramonėje, ir pradėjau rinkti atitinkamą medžiagą apie tiekimo grandinės valdymą.
Bet pakeliui susimąsčiau – o vis dėlto, koks yra skirtumas tarp sumanios ir išmanios pramonės? Koks skirtumas tarp sumanios ir išmanios tiekimo grandinės?
Sprendimai, kuriantys sėkmės istorijas
Anglų kalboje šie žodžiai slepiasi po vienu smart, bet lietuviškai dalykus galime įvardyti tiksliau. Ir jie šiek tiek skiriasi.
Mano galva, išmani pramonė yra tokia, kuri nuolat taikosi į technologijas – šiek tiek vaikosi naujovių. O sumani pramonė yra tokia, kuri sugeba sunkiais ir kintančiais laikais iš technologijų ir procesinių inovacijų atsirinkti tai, kas jai šiuo metu ir artimiausioje ateityje yra naudingiausia, efektyviausia, labiau tinkama ir leis užtikrinti, kad būtų pasiekti konkretūs įmonės tikslai.
Nesunku pastebėti, kad dalis inovacijų, kurios būna laikomos itin perspektyviomis, po poros metų apskritai išnyksta iš aptarinėjimų lauko. Tai toli gražu nereiškia, kad nereikia domėtis ir diegti naujovių, tiesiog reikia suvokti riziką.
Diegiant technologines inovacijas ankstyvoje fazėje yra nemaža rizika, kad jos nepasiteisins ir neabejotinai daugiau pastangų reikės skirti jų diegimui.
Taigi, skirtumas tarp sumanios ir išmanios pramonės, tarp sumanios ir išmanios tiekimo grandinės yra toks, kad sumanūs sprendimai leidžia atskirti, kurios inovacijos ateityje bus tikrai naudingos, ir taip užtikrinama, kad būtų diegiami patys naudingiausi ir patys efektyviausi, jau daugiau ar mažiau pasitvirtinę sprendimai. Sėkmės istorijomis galime vadinti situacijas, kai pavyksta rasti tinkamą kombinaciją tarp įmonės strateginių tikslų, rinkos situacijos apibrėžtumo ir atrinktų inovacijų brandos lygio bei diegimo greičio.
Panagrinėkime tris pagrindines problemas, kurios formuoja įmonių sprendimų, susijusių su tiekimo grandinės valdymu, paieškas.
Pirmoji – globalios tiekimo grandinės sutrikimai
Technologinės inovacijos:
Atsparumo didinimas per tiekimo grandinės skaidrumą – Control tower.
Tai tiekimo grandinės procesų stebėjimo sistema, leidžianti operatyviai reaguoti ir pradėti taikyti alternatyvius scenarijus. Turbulencijų kupini metai padidino poreikį matyti tiekimo grandinės valdymo objektų statusus čia ir dabar – lyg iš valdymo bokšto.
Dideliu šios technologijos proveržiu galėtų tapti 2022-ųjų pavasarį JAV transporto departamento paskelbta programa FLOW, kurioje šiuo metu pasiskelbė dalyvaujantys esminiai transporto rinkos didieji žaidėjai (jūriniai vežėjai, uostai, transporto ir sandėliavimo kompanijos).
Programos tikslas – sukurti centralizuotą duomenų bazę ir platformą, kurioje galima būtų matyti krovinių statusus, srauto apkrovimą. Iš esmės, ji apimtų didelę dalį Control tower funkcijų.
Didieji žaidėjai taip pat nesnaudžia: „Walmart“, DHL, „Amazon“, „Wurth“ investuoja ir diegiasi Control tower koncepcijos technologijas bei jungiasi prie integruotų platformų. Lietuvoje šia kryptimi investuoja didieji transporto sektoriaus žaidėjai.
Digital twin – prognozavimas ir modeliavimas.
Digital twin koncepcija sukuria skaitmeninį tiekimo grandinės kopijos atvaizdą, apimantį tiekėjus, gamintojus, platintojus, mažmenininkus ir klientus. Ši technologija leidžia įmonėms analizuoti ir optimizuoti jų tiekimo grandinės operacijas, simuliuojant skirtingas situacijas ir numatant rezultatus.
Pasaulinės gerosios praktikos pavyzdžiais laikomi „Airbus“, „Procter&Gamble“, BMW. Lietuvoje šia kryptimi juda „Ignitis“, „Lietuvos geležinkeliai“, „Lietuvos oro uostai“, „Elinta“.
Netechnologinės inovacijos:
Tiekėjų diversifikacija – Reshoring.
Remiantis Vokietijos ir Amerikos Rūmų prekybos apklausa, apie 45% apklaustų Vokietijos įmonių planuoja perkelti visą gamybą ar bent jos dalį atgal į Vokietiją. Taip jos darys dėl tiekimo grandinės sutrikimų ir kokybės problemų.
Tarp jau pradėtų ar užbaigtų panašių projektų Europoje reikia paminėti tokius flagmanus kaip „Apple“, „Nestle“, „Siemens“, „Zara“. Kita vertus, ši tendencija ryški ir kalbant apie mažesnes įmones.
Tiekimo grandinės bendruomenės.
Tiekimo grandinės bendruomenes sudaro organizacijų tinklas, į kurį susijungia tiekėjai, gamintojai, platintojai, mažmenininkai, logistikos paslaugų teikėjai ir kiti susiję subjektai. Bendradarbiaudami jie siekia optimizuoti prekių ir informacijos srautą. Dažniausiai tokių susibūrimų tikslas yra skaidrumas – kuriant efektyvesnę sistemą, iš jos šalinami įvairūs galimi trikdžiai.
Pagrindinis bendruomenių principas – dalinimasis informacija ir ištekliais bei bendruomeninis problemų sprendimas. Tyrimų ir verslo konsultacijų bendrovė „McKinsey“ skelbė, kad, jų vertinimu, iki 2026 metų 50% organizacijų veiks nebe atskirais vienetais, bet būdami ekosistemų, kuriose dalinamasi informacija ir resursais, dalyviais.
Tokių bendruomenių pavyzdžiai: „Amazon“, „Procter&Gamble“, „Toyota“.
Antroji – tvarumo iššūkiai
Aukštesnio tvarumo reikalauja ir reguliuotojai, ir anglies dvideginio kreditų sistema, ir vartotojai, ir rinkos dalyvių savimonė bei etikos principai.
Štai „Nestle“ naudoja blokų grandinių (blockchain) technologiją, siekdama padidinti tiekimo grandinės skaidrumą ir atsekamumą. Naudodama „OpenSC“ platformą, „Nestle“ gali sekti pieno judėjimo kelią nuo fermų Naujojoje Zelandijoje iki fabrikų Vidurio Rytuose.
Kiekviena atskira ferma gauna unikalų QR kodą, kuris naudojamas sekti pieno partijų kelią. QR kodas yra nuskaitomas kiekviename grandinės etape – taip blokų grandinėje sukuriamas įrašas apie pieno judėjimą.
Tai leidžia „Nestle“ užtikrinti didesnį skaidrumą savo klientams ir visoms suinteresuotoms šalims, pateikiant jiems įrodymus, kad bendrovės pienas yra tiekiamas tvariai ir etiškai. Tai taip pat leidžia bendrovei spręsti galimas kokybės problemas tiekimo grandinėje partijų atšaukimo atveju.
Trečioji – darbo jėgos kaina ir jos trūkumas
Lietuvos įmonės patiria nuolatinį ir ženklų spaudimą darbo užmokesčio augimui. Pramonei tai – jautri tema. Štai sandėlių segmente pastaraisiais metais ne tik matomas itin spartus darbo užmokesčio augimas, bet ir dėl darbuotojų trūkumo bei kaitos stebimi įmonių sunkumai užtikrinant tinkamą veiklą.
Besikeičianti sandėlio operacijų specifika – pavyzdžiui, išaugusi e-komercijos įtaka, siuntų smulkėjimas – taip pat didina sandėlio veiklos sąnaudas. Reikia daugiau ploto, daugiau ir žmogiškųjų išteklių.
Dėl šių priežasčių organizacijos priverstos ieškoti sandėlių veiklos vystymo alternatyvų.
O alternatyvos yra kelios – automatizavimas arba trečiųjų šalių logistika (Third part logistics, 3 PL). Sprendimą, kurį kelią pasirinkti, iš esmės lemia sandėlio sąnaudų lygis ir sandėlio procesų unikalumas.
Kuo didesnis operacijų skaičius ir kuo smulkesnis atrinkimo vienetas, tuo didesnės prielaidos automatizavimo sprendimams įgyvendinti. Paprastesnės ir mažiau išskirtinės operacijos – prielaidos sprendimui ieškoti trečiųjų šalių logistikos (3 PL) partnerio.
Ilgą laiką plataus mąsto investicijoms į sandėlio operacijų automatizavimą trukdė būtent sąlyginai žemas darbo užmokesčio lygis. Taip pat reikia pripažinti, kad sandėlio operacijų specifika turi savo įtaką: kuo smulkesnis ir specifiškesnis atrinkimas, tuo sudėtingiau automatizuoti. Be to, itin dažnai pasiekti norimą investicijų grąžos laikotarpį trukdė elementaraus mąsto trūkumas.
Dėl šių priežasčių investicijos į automatizavimą dažniausiai apsiribodavo sandėlio valdymo sistemos funkcionalumų plėtra ir vadybinių darbo metodų taikymu.
Automatizacija
Pasikeitus aplinkybėms, pastebimai padažnėjo atvejų, kai pradėta ieškoti automatizavimo sprendimų. Tokiais sprendimais tapo rūšiavimo sorteriai, atrinkimo konvejerinės sistemos, automatinių sandėlių atrinkimo sistemų variantai ir pan.
Kiekvienas iš šių sprendimų gali būti naudingas, tad ir jų paklausa pasaulinėje rinkoje pastaruoju metu gan ženkliai augo – po pandemijos sistemų diegėjai ir gamintojai išgyveno aukso amžių.
Tačiau mūsų rinkoje, norint užtikrinti tokių projektų investicijų grąžą, turi egzistuoti kelios prielaidos: pakankamas mastas ir srauto tvarumas. Taip yra dėl to, kad bet kuri iš šių technologijų reikalauja sąlyginai didelių pradinių investicijų ir keičia sandėlio procesus iš esmės.
Iš čia, mano vertinimu, Lietuvos įmonėms reikia atkreipti dėmesį į kitą, itin sparčiai pasaulyje augančią sandėlių sprendimų automatizavimo sritį – AMR (Autonomous mobile robots). Tokio tipo sprendimai leidžia išlikti itin lankstiems, keisti procesus palaipsniui, ieškoti vis efektyvesnio mobilių robotų panaudojimo būdo.
Taip pat svarbu, kad rinkoje egzistuoja RaaS sprendimų, kurie leidžia išvengti pradinių kapitalo investicijų ir keičia Capex į Opex.
Sprendimo diegimas
Pačio sprendimo diegimą rekomenduočiau skaidyti į keletą etapų.
Pradėti reiktų nuo RFI (Request for information) stadijos. Šiame etape susirenkama informacija apie rinkoje esančius sprendimus. Kalbant apie inovacijas, šiame etape yra pavojinga labai tiksliai apibrėžti technines sprendimo detales. Verčiau reikėtų kalbėtis su potencialiais tiekėjais apie galutinį tikslą ir siekiamą rezultatą.
Taip yra dėl to, kad pačių sprendimų yra daugybė, ir nuolat atsiranda naujų. Todėl tereikia rinkai sistemingai pranešti, ko tau reikia, ir rinka dažniausiai tave nustebins.
Suvokus alternatyvas, pradedamas kitas etapas – RFQ (Request for quatation). Šiame etape aiškiai ir maksimaliai tiksliai apibrėžiamas poreikis ir perkamas tas sprendimas, kuris, pirmo etapo vertinimu, yra tinkamiausias problemai išspręsti.
Na, ir galiausiai seka technologijos diegimo etapas: gerosios projekto valdymo praktikos, inicijavimas, kontrolė ir t.t.